Sunku išspausti aprašymą apie save...
Pagalvojau, kad geriausiai čia tiktų ne mūsų pačių žodžiai, o kaip mus pamatė iš šono, kitas žmogus...


straipsnio autorė Raminta Lisauskienė
''Šeimininkė''
2009 balandžio 15d.


"Žibančių laumės karolių paslaptys''

Bemaž ketvirtus metus jas bando įminti dvi jaunos ir kūrybingos moterys iš Kauno, įstabiais vėriniais puošiančios grožio ir išskirtinumo pasiilgusias moteris bei merginas. Lyg tikros laumės, gerąja prasme, jos veria karoliuką po karoliuko, kartu dar įpindamos po krislelį meilės, paslapties, viliojančios pagundos, viską dar apraizgydamos paslaptingais grožio kerais. Žavesys? Jis garantuotas, nes ir dabar šių moterų atliktus darbus atpažįsta gatvėje. Jų kūrybos gerbėjos dažniausiai net nepastebi, kaip lieka apžavėtos mėnulio šviesoje sužibusių vėrinėlių paslaptimis. O kodėl mėnulio šviesoje, skaitykite toliau.

Abi seserys, abi vienmintės, abi puikiai jaučiančios grožį, abi auginančios vaikus ir abi kuriančios. Taip Erika Buntienė ir Odeta Adomaitienė džiaugiasi atradusios mėgiamą užsiėmimą, o kartu ir sukūrusios savąjį verslą, kuris teikia daug džiaugsmo. Moterys džiaugiasi, kad jų pagamintais vėriniais pasipuošusios moterys, išeina švytinčiais veidais ir spindinčiomis akimis. Lyg patvirtindama tai, Erika primena, kad kiekviena iš mūsų norime puoštis ir visuomet atrodyti gražiai, mat ši informacija jau užkoduota prigimtinėje moters plotmėje.

It tikros laumužės, moterys prie savo darbų dažniausiai palinksta vakare, kuomet jau saldžiai miega atžalos ir niekas nebetrukdo įgyvendinti pačių slapčiausių sumanymų, gimusių dienos metu. Tada dėlioja karoliuką prie karoliuko, akmenuką prie kristaliuko ir taip, kol mėnulio šviesoje suspindi gražiausi auskarai, įmantrios segės, puošnūs karoliai ar prašmatnūs vėriniai. Gal būt dėl šios priežasties, o gal ir ne, bet atsirado ir pats visus papuošalus vienijantis bendras pavadinimas „Moonlight“, iš anglų kalbos reiškiantis mėnulio šviesą. Šį pavadinimą ir po jau besislepiančius pačius gražiausius ir patraukliausius moteriškus papuošalus, gerai žino dailiosios lyties atstovės, teikiančios papuošalui ypatingą prasmę – tai turi būti individualu. Todėl Erika ir Odeta prieš pradėdamos vykdyti užsakymą, kruopščiai ir atidžiai „tyrinėja“ užsakovą, kad bent šiek tiek pajaustų jo vidinio pasaulio plotmes, poreikius ir puoselėjamas viltis. Tokio pradinio bendravimo nauda paprastai būna labai akivaizdi, kai vos po keleto dienų išvydusios savo naująją puošmeną, moterys ištaria, kad prieš akis mato tai, apie ką ir svajojo. Bene daugiausiai išskirtiniais papuošalais norinčių pasipuošti, o ypač šiltuoju metų laiku, būna nuotakų. Visai nekeista, juk jos tokiai išskirtinei dienai pageidauja ir neeilinio papuošalo, kuris paprastai būna vienas iš svarbausių garderobo akcentų .Tačiau moterys puošiasi visus metus, todėl darbo netrūkstančios niekada. Priešingai, papuošalų kūrėjos džiaugiasi, atradusios save šioje veikloje.

Pomėgį įvairiems rankdarbiams jutusios jau nuo mažų dienų. Dar besimokydamos mokykloje, gražiai mezgė, nėrė ir siuvinėjo. Juo lab kad visuomet turėjo ir į ką lygiuotis, nes močiutė savo kruopštumu ir subtilių rankdarbių atlikimu stebinusi ne tik augančias mergaites, bet ir visus aplinkinius. Mama taip pat stengėsi neatsilikti. Tačiau gyvenimas pilnas paradoksų – tiek Erika, tiek ir Odeta įsigijo tiksliųjų mokslų specialybes, kurios visiškai nėra susijusios su estetiniais bei meniniais dalykais. Gyvenimas įvedė savąsias korekcijas, dėl kurių jos visiškai nesigailinčios.

Pati pirmoji mintis kurti papuošalus moterims, aplankė Eriką Buntienę auginant pirmagimį. Be nuolatinių pareigų, norėjosi užsiimti ir kažkuo, kas būtų miela širdžiai. Toliau jau ėjosi viskas, kaip iš pypkės – į kompaniją įsijungė ir sesuo, taip pat susilaukusi vaikelio. Viena kitai pagelbėdamos, viena kitai patardamos, pasiginčydamos, bet visuomet rasdamos kompromisus, jos net nejuto kai prabėgo keletas metų, kupinų šauniausių idėjų, uolaus darbo ir puikių rezultatų. Po nelengvų ieškojimų, kaip geriau suorganizuoti visą savo veiklą taip, kad pačioms dirti būtų malonu, bet nenukentėtų ir klientės, Erika daugiau rūpinasi organizaciniais reikalais bei bendravimu su užsakovais, o Odeta mieliau pasirinko darbą „prie staklių“ – pačiu techniniu darbo išpildymu. O štai kūrybinio proceso teikiamais džiaugsmais ir vargais, dalinasi per pus.